Isaac Asimov “Amžinybės pabaiga”

51Po ką tik pabaigto “Marsiečio” nusprendžiau perskaityti vieną senokai atidėliojamą fantastinę knygą – I. Asimov’o “Amžinybės pabaiga”. Ją turiu jau labai seniai, bet perskaityti taip ir neprisiruošiau. Nors paauglystėje skaityta Asimov’o “Fondas” padarė tikrai didelį ir gerą įspūdį. Todėl norėjau pratęsti pažintį su šiuo autoriumi, bet keliolika metų to padaryti taip ir neprisiruošiau. Tad džiaugiuosi, kad man tai pagaliau pavyko.

Continue reading

Andy Weir “Marsietis”

marsietis971_z1Pagal knygos aprašymą ir įvairius atsiliepimus susidariau įspūdį, kad ši knyga – kažkas panašaus į D. Defo “Robinzoną Kruzą”, tik Marse. Nesu iš tų, kuriems dėl tam tikros knygos kilęs ažiotažas trukdo pradėti ją skaityti tuoj pat, bet popierinės knygos aš neturėjau, o elektroninės perskaityti niekaip neprisiruošiau. Vėliau pasirodė filmas (kurio nemačiau), o dabar galiausiai gavau ir popierinę knygą.

Continue reading

Ray Bradbury “Pienių vynas”

Pieniu_vynasPažintis su Bradbury’iu, deja, nesusiklostė, nors tikėjausi, kad jis man patiks. Tačiau kelios skaitytos jo knygos, nors kai kurios ir patiko, bet nesužavėjo taip, kad galėčiau šį autorių įtraukti į savo favoritų sąrašą. “Neužkabina” jos manęs.

Continue reading

Michael Ondaatje “Kačių stalas”

kaciu-stalas

 Paskutiniu metu sunkiau susikaupti prie rimtesnių knygų – tingios smegenys reikalauja fastfood’o. Bet vis tiek šeriu jas rimtesnėm knygom, kad nenunyktų visai nuo nenaudojimo. Tačiau, deja, kartais įspūdį sugadina ne tinginystė, o tai, kad tokios knygos tiesiog nelabai patinka. Ne, pati knyga gera, o ir vertėjas pasistengė (ačiū jam). Tačiau nesu nuotykinės literatūros gerbėja. Dar paauglystėj skaitytos kelios nuotykinės knygos didelio įspūdžio nepaliko. Gal kalta mano nelaki vaizduotė, o gal šiaip tarakonams nuotykiai nepatinka. Dar knyga pasirodė tokia “apie gyvenimą”, o tokiomis paskutiniu metu irgi nesižaviu.

Continue reading

Ted Cascio, Leonard L. Martin „Hausas ir psichologija“

Hausas_ir_psichologijaŠioje knygoje sudėti žymių psichologų ir psichologijos studentų straipsniai apie daugelio mėgstamo serialo veikėjus. Knygą sudaro 17 skyrių, kuriuos parašė 30 autorių. Čia yra daug moksliniais tyrimais paremtos informacijos su nuorodomis į išsamesnes savarankiškas studijas (tik nemanau, kad daugelis tų rekomenduojamų knygų išversta į lietuvių kalbą). Kiekvienas skyrius nėra susijęs su kitais – jie parašyti nepriklausomai vienas nuo kito.

Continue reading

Jean-Paul Sartre „Žodžiai“

ZodziaiSunku rašyti atsiliepimą apie šią knygą. Tai autobiografija (tiesa, ne tokia, kurioje autorius papasakoja reikšmingus savo gyvenimo faktus – čia daugiau vidinio Sartro pasaulio). Todėl čia sudėta tik tai, ką apie save norėjo pasakyti pats autorius.

Continue reading

Stephen King „Saulės šuo“

Saules suoKnygą sudaro du romanai ir apsakymas.

Continue reading

Richard Brautigan „Arbūzų cukruje“

Arbuzu-cukrujeNeapsimetinėsiu labai protinga ir nesakysiu, kad viską šioje knygoje supratau. Pradėjus skaityti atėjo mintis: ką gi autorius rūkė/vartojo (ir kaip suprantu, ji kilo ne man vienai).  Pasigooglinau apie ką gi ji, tada pasidarė kiek aiškiau, tačiau ne tiek, kad imčiau dalintis mintimis – manau, man ją teks skaityti dar ne kartą, kad viską suprasčiau iki galo. Galiu pasakyti tik tiek – perskaičius knygą, viduje liko geras jausmas. Nors pačioj knygoj veikėjai nepatiria kokių nors ryškesnių jausmų ir išgyvenimų. Knyga man patiko, tikrai skaitysiu ją dar.

Continue reading

Galina Dauguvietytė „Perpetuum mobile“

Perpetuum_mobilePrieš skaitydama knygą, apie Galiną Dauduvietytę žinojau labai nedaug. Tik tiek, kad girdėtas vardas, veidas matytas iš TV ekrano, dar skaitytas interviu su ja J. Ivanauskaitės knygoje „Švelnūs tardymai“. Būtent pastaroji knyga pastūmėjo mane greičiau paimti į rankas „Perpetuum mobile“.

Continue reading

Gyles Brandreth „Oskaras Vaildas ir žmogžudystės žvakių šviesoje“

Oskaras_Vaildas_zvakiu_sviesojeOskaras Vaildas mane traukia ir domina kaip asmenybė (nežiūrint į jo tariamą ar tikrą netradicinę seksualinę orientaciją). Tiesa, nei vienos jo rašytos knygos dar neperskaičiau, bet pora jau laukia. Esu skaičiusi P. Ackroyd‘o knygą „Paskutinis Oskaro Vaildo testamentas“, kurioje autorius tarsi prikelia žymųjį rašytoją gyvenimui. Ji man labai patiko. G. Brandreth‘o knyga man patiko mažiau – čia ne tiek daug paties Vaildo, kiek, man rodos, iš Konan Doilio pasiskolinto Šerloko Holmso (nors, teisybės dėlei turiu prisipažinti, kad Holmso neskaičiau, tai gal ir meluoju). Tačiau bet kuriuo atveju skaityti buvo įdomu, žudiką spėjau, bet neatspėjau, nors buvau arti.

Continue reading